Kaip budinome Žemę Šeškinėje

Mažais žingsniais į Lietuva atkeliauja pavasaris. Tačiau dar Žemė neatrakinta ir pirmasis perkūnas nenugriaudėjo. Penktadienį pabudinti Žemę ir paspartinti pavasarį pabandėme kartu su vaikais iš Pal. J. Matulaičio vaikų dienos centro.

Susirinkę pievoje tarp didelių Šeškinės daugiaaukščių, pradėjome nuo susipažinimo, kad seniai ir naujai apsilankę vaikai pažinotų vienas kitą ir Ratilio narius. Darėme „salotas“, maišėmės vieni su kitais, klausinėjome vardų ir stengėmės nepamiršti, kad „pomidoras“ tai dešinė, o „agurkas“ – kairė :). Susipažinus daug lengviau ir kartu dainuoti – pasiskirstėme į tris grupes ir mokėmės dainuoti sutartine „Dijuta kalnali“. Vaikai klausė vieni kitų ir dainavo, nes sutartinės burtažodžiai juk gali prišaukti pavasarį! 🙂

Pasibaigus sutartinei, pūtėme ragus, kad patikrintume kas jau vertas vadintis vyru ir kurios mergaitės gali pasidžiaugti dideliais ir sveikais plaučiais. Didelei mūsų ir kitų nuostabai, mažieji mūsų draugai taip smagiai pūtė ragus, kad aidėjo visa Šeškinė! 🙂 Na, o kad putimas nebūtų vien putimas, pabandėme padaryti muzikinę improvizaciją ir su ragais bei būgnu pažadinti dar snaudžiančią Žemę. Kad ji greičiau išleistų savo žolynus, o perkūnas išbaidytų velnius. Na ir pūtė! Pūtė mergaitės, pūtė berniukai ir, man atodo, kad Šeškinė tikrai pabudo nuo šių pavasario šauklių :).

Po Žemės budinimo priėjome prie piemenų žaidimų – pievoje pažymėjome dvi zonas („dvarus“) ir pasiskirstėme į dvi komandas. Ir kas gi sakė, kad lietuviai nežaidžia beisbolo? O kas tada yra „muštukas“ – senas piemenų žaidimas? Ogi, tikrų tikriausiai beisbolo pirmtakas :). Visi nekantravo pradėti. Deja, bet žaidimas sekėsi sunkiai – kažkas neišgirdo taisyklių, kažkas nenorėjo – nemokėjo pralaimėti. Netilo šauksmai ir virė aistros. Bandysime šį žaidimą žaisti ir kitą kartą ir tikiuosi, kad komandos žais darniau ir vaikai išmoks garbingai laimėti ar pralaimėti.

Galiausiai, kaip jau ir įprasta Etnosocializacijos užsiėmimuose, susėdome paklausyti pasakos, kurią šį kartą sekė Eglė. O pasaka buvo apie Bebenčiuką, ir jau nuo pirmųjų eilučių, kai kurie vaikai ėmė kartu deklamuoti žinomas eilutes :). Pasaka ilga, o aplink tiek daug pavasario ženklų!.. Ne visi sulaukė pasakos galo, tačiau tie nekantruoliai vėliau turėjo būti patys paskutiniai prie stebuklingos pasakų ir išminties kraitelės. Pasibaigus pasakai vaikai traukė laiškelius iš stebuklingos kraitelės, kuriuose buvo parašytos užduotys arba patarlės, susijusios su pasaka. Pasaka ir patarlės mokė, kad norėdamas ką nors gauti turi sunkiai dirbti, o už gerumą atsilyginama gerumu :).

Justinas K.

Įrašas paskelbtas temoje Šeškinė. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s